Dieviškosios Jėzaus Širdies pranciškonių kongregacija (Congregatio Sororum Franciskanarum a Divino Corde Jesu – FDCJ) buvo įsteigta 1930 m. Lietuvoje.
Kongregacijos įkūrėja – sesuo Augustina – Ona Galdikaitė (g. 1898 m. Mosėdžio parapijoje).
| Metai | Įvykis | Vieta |
| 1929 m. | Seserys įsikuria apleistame ūkyje su kaimiška pirkia. | Padvariai |
| 1930 m. | S. Augustina paskiriama Pranciškonių kongregacijos vyresniąja. Įvyksta pirmosios iškilmės (amžinieji įžadai ir naujokių įvilktuvės). | Padvariai |
| 1931 m. | Vyskupas Justinas Staugaitis Kongregaciją kanoniškai patvirtina. Vienuolyne įsikuria našlaičių ir senelių prieglaudos, siuvykla ir vaikų darželis. | Padvariai |
| 1936 m. | Pastatyti erdvūs vienuolyno namai su koplyčia, įrengtas bendrabutis studentėms ir Montessori vaikų darželis. Vyksta uždarosios rekolekcijos. | Kaunas, Žemaičių g. |
1940 m. bolševikinė sovietų okupacija nutraukė vienuolijos veiklą. Visa seserų nuosavybė buvo konfiskuota, o pačios seserys išvarytos. Nepaisant to, S. Augustina rūpinosi, kad seserys gyventų bendruomeniškai, noviciatas buvo perkeltas į Kauną.
S. Augustinos kankinystė: 1949 m. S. Augustina areštuojama, kalinama ir tardoma Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, o galiausiai ištremta į Komijos ASSR lagerius (Abezę, vėliau Intos Sangorodską), kur kalinių buvo vadinama motina.
1956 m. grįžusi į Lietuvą, ji toliau rūpinosi vienuolija pogrindyje, vertė teologų veikalus, kūrė religinę poeziją ir bendradarbiavo pogrindžio žurnale „Rūpintojėlis“. S. Augustina tyliai išėjo pas Viešpatį 1990 m., nesulaukusi vienuolyno namų grąžinimo.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, seserys, iki tol apaštalavusios pogrindyje, vėl galėjo laisvai darbuotis Dievo karalystei:
Kongregacijos Charizma: Pagal steigėjos charizmą, seserys jungia apaštalavimą su kontempliatyviu maldos gyvenimu. Šv. Pranciškaus pavyzdžiu siekia liudyti Kristų, sekant jį nuolankumo, paprastumo, neturto ir meilės keliu, padedant Bažnyčiai malda, auka ir artimo meilės patarnavimais.
